Atėjus laikui apšiltinti savo namus, dažnas susiduria su klausimu, kokią šiltinimo vatą rinktis? Šiuo metu rinkoje yra didelė gaminių pasiūla, tad derėtų atkreipti dėmesį į vatos technines charakteristikas, montavimo specifiką ar kitas svarbias detales. Tinkamai pasirinkus kokybiškas medžiagas, jos puikiai tarnaus ne vieną dešimtmetį ir tai padės sumažinti energijos suvartojimą pastatuose, apsaugos nuo drėgmės kaupimosi ar gaisro tikimybės.
Akmens vata ir stiklo vata
Mineralinę vatą dažnai renkasi medinių namų savininkai, kuriems aktualus efektyvus ir kokybiškas fasado vėdinimas, atsparumas plyšimams. Mineralinė vata yra skirstoma į akmens vatą ir stiklo vatą. Pagrindinis skirtumas tarp akmens bei stiklo mineralinės vatos - tankis arba, kitaip tariant, gaminio svoris. Tai svarbu renkantis vatą toms vietoms, kurios bus veikiamos apkrovų. Akmens vata gali būti naudojama grindų ir perdangų, mūro, medinių karkasinių, metalinių ir gelžbetoninių sienų šiltinimui, taip pat ir šlaitinių, plokščių stogų, pirčių šiltinimui. Ją galima naudoti ir pertvarų bei perdangų garso izoliavimui. Akmens vata gaminama iš natūralių uolienų, bazalto arba dolomito surišant pluoštą formaldehidų dervomis, ji pasižymi geromis šilumos izoliacijos savybėmis (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,034 iki 0,045 W/mK), taip pat gera garso izoliacija. Ši vata yra nedegi ir atspari temperatūrai, net iki 1000°C, puikiai praleidžia vandens garus, todėl naudojant išorinėse sienose išvengiama drėgmės kaupimosi. Stiklo vata šiltinamos mūro, medinių karkasinių, metalinių ir gelžbetoninių pastatų sienos. Ši vata taip pat naudojama šlaitinių stogų šiltinimui ar pertvarų ir perdangų garso izoliavimui. Stiklo vata, kaip ir akmens vata pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,030 iki 0,045 W/mK), gera garso izoliacija. Stiklo vata yra nedegi ir mažiau dulka nei akmens vata. Stiklo vata turi ilgesnį plaušą nei akmens vata, todėl ji žymiai elastingesnė ir gerokai lengvesnė. Jei akmens vatos dėl trumpo plaušo nepatartina lankstyti dėl galimų lūžimų, tai stiklo vatą galėsite įsprausti ir siauras, sudėtingas konstrukcijas, nes ši vata yra ilgesnio plaušo, standesnė. Mineralinė stiklo vata gaminama iš antrinio perdirbimo stiklo surišant pluoštą formaldehidų dervomis arba naudojant organinius nekenksmingus aplinkai ir žmogui rišiklius.
Vatos storis ir plotis
Gamintojai siūlo įvairių matmenų ir storio mineralinę vatą. Dažniausiai vatos storis gali būti 50 mm, 75 mm, 100 mm, 150 mm ir 200 mm. Priklausomai nuo gamintojo gali skirtis vatos plokštės plotis, kuris standartiškai dažniausiai būna 565 mm arba 610 mm. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad montuojant minkštą mineralinę vatą, jos reikia dėti maždaug 3 proc. daugiau nei konstrukcijos plotis. Pavyzdžiui, jei atstumas tarp profilių yra 600 mm, vatos plokštės plotis turi būti 610 mm, nes neteisingai sumontavus vatą, ji gali sukristi.
Vata plokštėmis ir ruloninė vata
Mineralinė vata gali būti rulonuose arba plokštėmis, tad kurią pasirinkti? Vatos plokštes galima naudoti kaip universalią izoliaciją – perdangų, šlaitinių stogų, vidinių bei išorinių sienų ir lengvų rėminių konstrukcijų izoliavimui. Ruloninė vata – tai specialiai šlaitiniams stogams bei karkasinėms sienoms skirtas produktas. Ši vata naudojama tais atvejais, kuomet konstrukcijos atstumai yra labai skirtingi. Tokiu atveju iš ruloninės vatos ilgio galima atpjauti reikiamų matmenų vatos atraižą.
Siekiant ekologiškumo galima rinktis ekovatą. Tai termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės, naudojama pastatų konstrukcijoms apšiltinti. Ekovata laikoma viena ekologiškiausių termoizoliacinių medžiagų, kuri nedaro jokio neigiamo poveikio aplinkai ar žmogaus sveikatai. Lietuvoje pagaminta celiuliozinė termoizoliacinė medžiaga naudojama naujų ir renovuojamų pastatų konstrukcijoms apšiltinti, gaunama celiuliozės pluoštą, gautą iš perdirbtos makulatūros, sumaišant su nelakiomis organinėmis medžiagomis. Ekovata pasižymi geromis termoizoliacinėmis, garso sulaikymo savybėmis, yra nedegi, biologiškai atspari ir ilgaamžė. Šią vatą galima dėti sausu ir šlapiu būdu. Sausas šiltinimo būdas naudojamas užpučiant vatą ant perdangos paviršiaus, pučiant už gipso, OSB ar kitokių plokščių, plėvelių. Šlapias šiltinimo būdas naudojamas kai reikalinga padengti atvirą paviršių, pvz. tarp vertikalaus medinio karkaso. Šiuo atveju Ekovata užpučiama ant paviršiaus, o po to nulyginama specialia freza.
Biri vata
Kaip ir ekovata, yra ir dar viena biri vata Knauf SUPAFIL. Ji pagaminta nenaudojant jokių rišiklių. Mineralinė vata skirta šilumos (0,037 W/mK) bei garso izoliacijai, pasižymi dideliu atsparumu ugniai (A1 klasė). Ši pučiama vata gali būti naudojama įvairiose vietose, nuo negyvenamų palėpių perdangų, karkasinių konstrukcijų medinių sienų, išorinių sienų su oro tarpu arba šlaitinių stogų. Svarbu, kad vatos neveiktų apkrovos. Ši mineralinė vata atitinka aukščiausius galimus patalpų oro kokybės standartus.
ECOSE® technologija
Dar vienas ekologiškas pasirinkimas, tai vata pagaminta pagal ECOSE® technologiją, kuomet nenaudojama fenolio ir formaldehido, o chemines medžiagas pakeitė natūralios žaliavos iš gamtos. Gaminant mineralinę vatą pagal ECOSE® technologiją, suvartojama iki 70% mažiau energijos, palyginus su tradiciniu gamybos metodu kai yra naudojami formaldehidai. Tokia vata dėl biologinio rišiklio stiprumo yra labai patvari. Visi pagal ECOSE® technologiją pagaminti gaminiai atitinka aukščiausius galimus patalpų oro kokybės standartus. Tokios vatos rasite Knauf gaminių pasiūloje.
Mineralinės vatos pasirinkimas yra gana platus, savo asortimente galime pasiūlyti tokių gamintojų kaip Paroc, Paroc ultra, Rockwool, Knauf, Isover gaminius. Visus šiuos gaminius galite įsigyti internetu arba fizinėse Lankavos parduotuvėse.
LANKAVA puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.
Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu Privatumo politika.