Klijai remontui ir buičiai

Visi gerai žinome, kad detalės paprastai tvirtinamos mechaniniu būdu ar suvirinant. Šiandien tokie darbai atliekami greitai ir patikimai, paviršius tiesiog suklijuojant. Chemijos mokslo laimėjimai leido pagaminti klijus, kurių suklijavimo stiprumas nenusileidžia mechaniniam sutvirtinimui. Tuo tarpu pats procesas tapo paprastesnis ir žymiai pagreitėjo. Galime drąsiai tvirtinti, kad remonto metu jau neišsiverstume be klijų tokioms apdailos medžiagoms kaip parketas, linoleumas, kiliminė danga, tapetai, dekoratyviniai apvadai, keramikinės plytelės ir t.t.

Klijai plačiai naudojami ir buityje: mediniams baldams taisyti, priedams (aksesuarams) tvirtinti vonios kambaryje, sudužusiems moliniams, porceliano indams rekonstruoti, žaisliniams modeliukams konstruoti, batams, odiniams drabužiams taisyti ir daugeliu kitų atvejų, kuriems išvardinti reikėtų keleto puslapių.

Iš pirmo žvilgsnio klijavimas nėra sudėtingas procesas: klijuojami paviršiai nuvalomi, ištepami klijais, prispaudžiami vienas prie kito ir kurį laiką paliekami sustingti („sukimba”).  Tačiau iš tiesų tai nėra visiškai paprasta operacija. Svarbu, kad klijai vienodai patikimai prikibtų tiek prie vieno, tiek ir prie kito paviršiaus, kuriuos norime suklijuoti. Dažniausiai tie paviršiai būna skirtingos prigimties. Todėl, norėdami gauti patikimą rezultatą, turime teisingai pasirinkti klijus ir gerai susipažinti tiek su klijų savybėmis, tiek su naudojimo būdais.

Populiariausi – sintetiniai klijai. Klijai gali būti natūralūs (gyvulinės, augalinės arba mineralinės kilmės) arba sintetiniai. Pastarieji dėl suklijuojamų medžiagų įvairovės, didelio sanklijos stiprio, hermetiškumo ir atsparumo aplinkos sąlygų poveikiui šiandien populiariausi. Be to, jų gamyba nesudėtinga, galima lengvai išgauti pageidaujamas savybes. Didžioji dauguma sintetinių klijų pagaminti iš polimerų, kurie klijavimo proceso metu ir sudaro sankliją, sujungdami paviršius. Įvairūs priedai, maišomi su polimerais, ne tik pagerina klijavimo kokybę, bet ir apsprendžia klijų savybes (lipnumą, klampumą, kietėjimo greitį) bei sanklijos ilgalaikiškumą.
Šiandien pirkėjui siūloma didžiulė įvairovė tiek universalių, tiek ir specializuotų sintetinių klijų, kuriuos galima suskirstyti į tam tikras grupes.

 Pagal cheminę sandarą išskiriami:

• Reaktyvūs klijai (tarp jų ir karštyje kietėjantys klijai). Kietėjant keičiasi cheminė struktūra: vyksta polimerizacijos reakcija, klijai stiklėja ir sudaro elastingą sankliją.
• Termoplastiški klijai. Cheminė struktūra išlieka: klijai kietėja garuojant tirpikliui ar stingstant masei.

 Pagal funkcinę paskirtį išskiriami:

• Sunkių konstrukcijų klijai (atlaikantys dideles, taip pat ir dinamines apkrovas).
• Lengvų konstrukcijų klijai (apdailos ir kt. lengviems elementams).
• Specialios paskirties klijai.

Naujos kartos klijai. Aštuntajame dešimtmetyje japonų mokslininkas Kaneke susintetino unikalią medžiagą – modifikuotą silano polimerą (MS Polymer), kuri tapo kokybiniu šuoliu klijų ir hermetikų rinkoje. Labai greitai Japonijoje MS Polymer tipo hermetikai užėmė beveik 35 % elastiškų hermetikų rinkos. Sparčius naujienos plitimo tempus nulėmė produkto universalumas bei subalansuotos jo savybės. Vargu ar atsiras kiti klijai ar hermetikas, galintys konkuruoti tiek savo savybėmis, tiek klijuojamų paviršių įvairove.

Tam, kad klijavimo rezultatas būtų geresnis, „Lankavos“ profesionalai pataria:

• gerai nuvalykite klijuojamus paviršius – neturi likti jokių nešvarumų, riebalų, dažų ar senų klijų likučių. Jei yra galimybė, rekomenduojama labai lygius paviršius „pašiaušti“ švitriniu popieriumi arba dilde.
• Klijus tepkite labai plonu sluoksniu – sanklija tuo stipresnė, kuo plonesnis klijų sluoksnis.
• Sujungus klijais pateptus paviršius, dažniausiai jungtį iš pradžių reikia papildomai sutvirtinti, kol klijai visiškai sukietės.