Augalų tręšimo nauda

Po ilgos žiemos bundanti gamta primena apie artėjantį pavasarį. Tai metas, kada pats laikas pasirūpinti augalais, kad šie puikiai augtų visą sezoną ir džiugintų puikiu derliumi. Trąšos, tai vienas pagrindinių komponentų, kuris puoselėja ir skatina natūralią augalo evoliuciją, pradedant nuo šaknų sistemos, pumpurų, lapų iki vaisių vystymosi ir nokinimo. Po žiemos, atsinaujinus augalų vegetacijai, be vandens ir saulės šviesos jiems reikalingi dideli kiekiai azoto, fosforo ir kalio. Šie junginiai padeda augalams įsišaknyti ir sėkmingai augti.

Kada tinkamas laikas tręšti augalus?

Pradėjus šilti orams, daugelis sodininkų susimąsto, kokias trąšas naudoti ir kada tręšti sodo augalus. Žinojimas, kada tai daryti ir kiek tiksliai trąšų reikia, yra labai svarbus aspektas, o tai priklauso nuo augalo ir nuo aplinkos temperatūros. Taigi pavasarį, atšilus žemei pats metas ją pamaitinti, nes anksti išbarstytas trąšas iš karto pasisavins pradėję augti augalai. Specialistai teigia, kad augalai turėtų būti maitinami, kai jie yra ramybės būsenoje arba bent jau tada, kai jie nepatiria jokio streso, pavyzdžiui, didelio karščio. Dauguma sodo augalų stipriausiai auga pavasarį ir vasaros pradžioje, o vasarinės gėlės, rožės, rododendrais, daržovės, moliūgai, kopūstai, česnakai ir pomidorai bei šiltnamyje augantys augalai reikalauja daug maisto medžiagų, todėl kad jie gerai augtų, vasaros metu juos reikia papildomai tręšti. Rudeninis tręšimas vasaros pabaigoje paruošia daugiamečius augalus žiemai.

Gėlynų tręšimas

Daugelio rūšių vienmečiai ir daugiamečiai augalai puikiai augs ir žydės netręšiami, tačiau kitus retkarčiais reikia papildomai pamaitinti. Žydėjimas atima daug energijos, o kartais augalai negali gauti reikiamos mitybos vien iš dirvožemio. Geros trąšos aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis ir energija, kad jie galėtų žydėti, išlikti sveiki ir sėkmingai augti.  

Gėlynų tręšimui yra daugybė specialių trąšų – pavyzdžiui trąšų, kurios spartina augimą, didina atsparumą ligoms, gausina žydėjimą ar sodrina žiedų ir lapų spalvą. Taip pat galima rinktis iš organinių, birių bei skystų trąšų asortimento. Jos skiriasi tiek savo taikymu, tiek savo veikimo būdu. Skystos trąšos augalams naudingos norint greitesnio veikimo, tačiau jas reikia naudoti dažniau nei granuliuotas trąšas. Granuliuotos trąšos išsilaiko keletą savaičių, tačiau jūsų gėlės trąšų neįsisavins iš karto. Visada geriausia gėlėms naudoti natūralias, organines trąšas, o ne chemikalus. Sintetinės cheminės medžiagos gali lengvai sudeginti augalus ir padaryti didelę žalą. Tai ypač aktualu vazonuose augantiems augalams.

Gėles galite tręšti bet kuriuo metu ryte, dieną ar vakare, tačiau kalbant apie metų laiką, gėles reikėtų pradėti maitinti pavasarį, o baigti – vasaros pabaigoje. Netręškite jų rudenį ar žiemą, kai gėlės yra ramybės būsenoje. Tačiau prieš tręšiant bet kokiomis trąšomis, visada įsitikinkite, kad žemė yra drėgna, niekada netręškite gėlių, jei žemė sausa, nes tai gėlėms gali labiau pakenkti nei duoti naudos.

Sodo ir daržo tręšimas

Valgomiesiems augalams trąšos dažniausiai maišomos į sodo žemę pavasarį, prieš sodinimą. Jei jau pasėjote sėklas arba pasodinote sodinukus, aplink augalus vis tiek galite švelniai tręšti granuliuotomis trąšomis, jų nereikia giliai įterpti į dirvą. Skystos trąšos gali sudeginti jaunas šaknis, tad jomis tręšti nerekomenduojama.

Nors pavasarinis trąšų naudojimas yra svarbus, tačiau reikia nepamiršti, kad augalams iš tikrųjų reikia pagalbos augimo metu. Anksčiau pavasarį tręšti reikėtų sodinant salotas, rukolą, lapinius kopūstus ir kitus lapinius žalumynus. Vidurvasarį, sparčiai augant pomidorams ir bulvėms, šioms daržovėms reikės papildomų trąšų, nes augalai aktyviai pasisavina ir naudoja maistines medžiagas. Kai pomidorai pradeda žydėti, pereikite prie mažai azoto turinčių trąšų, kad paskatintumėte daugiau žiedų ir vaisių, o ne žalumynų. Kopūstams, žiediniams kopūstams, brokoliams gali būti naudinga tręšti po persodinimo praėjus trims savaitėms. Žirniai, pupelės, agurkai ir melionai gali būti tręšiami prasidėjus žydėjimui. Paprikas, baklažanus bus naudinga tręšti po pirmųjų vaisių.

Daugiamečiams augalams tręšimo laikas priklauso nuo augalo augimo ciklo. Pavyzdžiui, šilauogėms naudinga, kai jos tręšiamos sezono pradžioje, pumpurų žydėjimo metu, o birželį augančioms braškėms labiausiai naudinga, kai tręšiamos po derliaus nuėmimo. Dekoratyviniai medžiai, krūmai ir daugiamečiai augalai dažnai tręšiami vegetacijos pradžioje, kai baigiasi ramybės laikotarpis.

Kaip tręšti veją

Net ir vešliausiai vejai pavasarį reikia trąšos, ypač po atšiauraus ar sauso žiemos sezono, tad vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti savo vejai, yra ją patręšti. Gerai maitinama veja turi geresnę šaknų sistemą, kad galėtų kovoti su karščiu, šalčiu, sausra, pjovimu, pėsčiųjų eismu ir kitais veiksniais.

Specialistai patarią veją tręšti 4 kartus per sezoną. Pirmasis tręšimas turėtų būti ankstyvą pavasarį. Šiuo laikotarpiu veja tik bunda, tad tręšimas stiprina šaknis ir suteikia gerą pradžią. Tai reikėtų daryti vieną kartą nuo vasario iki balandžio, kai jūsų žolė pradeda žaliuoti ir aktyviai augti. Antras vejos tręšimas turėtų būti vėlyvą pavasarį nuo balandžio iki birželio, praėjus 6–8 savaitėms po ankstyvo pavasario tręšimo. Šiuo metu žolė naudoja sukauptą energiją, todėl ją reikia maitinti. Vasaros metu žolė kenčia dėl karščio, sausros, pėsčiųjų eismo, pjovimo, todėl tręšimas padės ją apsaugoti ir sustiprinti. Tręškite vasarines vejos trąšas vieną kartą nuo birželio iki rugpjūčio, praėjus 6–8 savaitėms po vėlyvo pavasario maitinimo. Paskutinis vejos tręšimas turėtų būti rudenį, kada vejai svarbu gauti maistinių medžiagų norint atsigauti nuo vasaros poveikio, ruošiantis žiemos miegui. Tręšdami rudenį sustiprinsite šaknis ir padidinsite azoto atsargas, kad kitą pavasarį žolė ataugtų sveika ir žalia. Tręškite rudens vejos trąšomis vieną kartą, nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio.

Kam tinka rūgšti žemė ir kaip ją nurūgštinti

Daugumos augalų sveikas pH yra nuo 6,0 iki 7,0. Mažesni skaičiai rodo rūgščią dirvą, kuri sumažina augalo gebėjimą gauti maistinių medžiagų. Jei dirvožemis yra per rūgštus augalai negavę reikalingų medžiagų, blogai augs ir sirgs. Prieš sodinant rūgščiame dirvožemyje naudinga tręšti kalkėmis, jos neutralizuos dirvą, leisdamos augalams geriau pasisavinti maistines medžiagas. Dirvos rūgštingumą padeda sumažinti ir medžio pelenai, dolomito miltai ar kreida. Šias medžiagas tolygiai perkaskite dirvožemio paviršiuje, augalų šaknų gylyje.

Tokie augalai kaip hortenzijos, rododendrai, mėlynės, azalijos, viržiai, šilauogės mėgsta rūgščią dirvą, todėl jiems sukurtos trąšų formulės, kurios didina dirvos rūgštingumą. Tai organinės – mineralinės trąšos visiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Ypatinga jų sudėtis su rūgštiniu pH sudaro palankias sąlygas augalui vystytis, leidžia jam lėtai, bet pastoviai augti, ypač pavasarį.

Tokiomis trąšomis augalai maitinami anksti pavasarį – kovo – balandžio mėn. Antrą kartą tręšiama birželio – liepos mėn. Trąšas sumaišykite su dirvožemiu arba jas paskirstykite tolygiai vazone ar apie augalus. Patręšę, gausiai palaistykite.

Trąšose esančios augalams reikalingos maisto medžiagos, skirstomos į dvi pagrindines grupes – makroelementus, tokius kaip azotas, siera, fosforas, kalis, magnis, kalcis ir mikroelementus, tokius kaip manganas, varis, boras, geležis, cinkas ir kt. Jeigu augalui trūksta vienos konkrečios maisto medžiagos – jam pamaitinti užtenka vienkomponenčių trąšų, turinčių vieną pagrindinį elementą. Tuo tarpu jeigu nesate tikri, kad trūksta vienos konkrečios maisto medžiagos, geriau rinktis kompleksines mineralines trąšas, kuriose yra du ir daugiau elementų. Taigi, rinkitės kokybiškas priemones pamaitinti savo augalus, o jei reikia patarimo ar konsultacijos mūsų specialistai visada pasiruošę patarti ir padėti išsirinkti.